2009 m. lapkričio 26 d., ketvirtadienis

mazas demonas tykantis pilve

Dar vienas daykas. Zinau, kad siandien ir ateinancias tris savaites manyje kasdien snekes toks balsas: ,,O, mergyt, rytoj pradesi laikytis dietos. Ryt bus lengviau, nes nebebusi grazioje Vienos kavineje, nes vis tiek dar tik vdurdienis, o jau suvalgei visa, kiek tau siandien reikejo ir pan." Is anksto deklaruoju, kad is visu jegu stengsiuos to balso neklausyti. Nes:

1. kad ir kiek valgyciau ir sau su meile nusileisciau, po to seks ilgas liudesio ir nevilties momentas

2. tas balsas yra liekana is seno iprocio sieto su maisto gausa - laime. Tai nera. Persivalgyti slykstu. O tiek,  kiek valgau dabar yra pats tas viduriukas, kai jauti lengvuma ir sotuma. 

Dieta ir as

Svajoju viena diena atidaryti nameli, kur zmones, besikankinantys del per didelio svorio ateitu ir ten per savaite dvi nurimtu, pasikankintu ir ismoktu save nugaleti, kai reikia ir truputi palepinti (dar svarbesnis dalykas). Sis dienorastis reikalingas tam, kad stebeciau, kur sunkiausia, kokios iskyla problemos ir sunkumai, kaip sekas jas iveikti, kad viena diena galeciau padeti kitiems besikankinantiems.

Situacija yra tokia. As noriu numesti dvidesimt kilogramu (oho kiek daug naktu su arbata ir sokoladu, mociutes cepelinu ir liudno persivalgmo). Noriu, kad jie niekada negriztu. Visi sneka, kad reikia keisti mitybos iprocius, bet as nelabai suprantu. Ilgai nevalgiau saldumynu, po sestos, bet suprantu, kad vienintelis veiksmingas dalykas skaiciavimas kaloriju. Per diena gausiu suvartoti tukstanti kaloriju (su mano ugiu ir ambicijoms pats tas)

Netikiu, kad yra sunkiau pakentet alki (pagal liaudies patarle jis turetu kazkada sumazeti), uzsisakyti kavineje salotu nei lieti graudzias asaras persivalgius saldainiu, kurie pries akimirka rodes yra butina salyga laimei.

Kadangi zinau, kad tik pradzia yra labai sunki, kol ismoksti maziau valgyti, jausti sotuma, tad noriu dalintis maza, sunkia, malonia patartimi bandant atsikratyti didelio pilvo, o su juo ir liudesio, nevilties, kad gyvenimas vienas, o eina ne taip kaip noriu (negali susitaikyti su tuo, ka PATS gali pakeisti).  

Suprantu, kad vis tiek tenka patirti daug kancios, net ir valgant valgant daug, nes pavalgius atsiranda gilus kaip bedugne jausmas. Kad stai vel nauji metai, gimtadienis, vasara, o vel nepavyskta atsikratyti virssvorio. Atrodo taip ir liks visa gyvenima ir tas taip slegia, kad net nezinai kur detis.

Ei, o juk turetu buti taip lengva. Kelis menesius tikrai pasikankini, kol smegenu refleksai persiorentuoja. O tada tik nepasiduoti persivalgymo priepoliams. Nes kaip sake Cekuolis. Yra slykstu suvalgyti 12 cepelinu vienu metu. Nesveika. Negrazu isvertus pilva paskui guleti. As taip nenoriu. Noriu valgyti labai skanu maista is graziu leksciu. O vasara nuvaziavus i Prnacuzija nusipirkti smulkiai apnertu apatiniu siuvinetu kryzeliu.